Switch to English
 
2014 metai

 
VSD pranešimas
 2014.12.12


Jungtinių Amerikos Valstijų Senatui paskelbus ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos vykdytų sulaikymų programą ir tardymo metodus, CŽV direktorius Džonas Brenanas (John Brennan) savo kalboje atsakė į kai kuriuos ataskaitoje keliamus klausimus. (Kalbos originalą galite rasti čia.)

 

VSD pranešimas
 
 2014.12.04

Šiuo metu, kai Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl kai kurių Lietuvos rusakalbių mokyklų mokinių dalyvavimo sukarintose vaikų stovyklose Rusijoje, o policija atlieka kratas konkrečiose mokyklose, Valstybės saugumo departamentas dar kartą primena, kad VSD yra žvalgybos, o ne teisėsaugos institucija ir jau nuo 2010 metų neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų. Departamentas jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratų, poėmių, apklausų ir panašiai) nevykdo.
 

 

Teismui perduota dar viena byla dėl šnipinėjimo – kaltinimai pateikti Lietuvos kariuomenės paramedikui 
 
 2014.12.03

Teismui šiandien perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui, tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje paramediku.

Kaip jau anksčiau buvo pranešta, Valstybės saugumo departamentas vykdė ilgalaikę žvalgybos operaciją, kurios metu nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdyba (BR GRU) siekia gauti ją dominančios informacijos per tam tikrus mūsų šalies piliečius. Baltarusijos GRU itin domėjosi Lietuvos kariuomene, turima ginkluote, specialiosiomis pajėgomis, koviniu pasirengimo lygiu, karių morale ir pasiryžimu ginti Lietuvą nuo galimos agresijos.

Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Lietuvos Respublikos pilietį A. O. Baltarusijos GRU užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims. Šių užduočių mastas ir pobūdis laikui bėgant kito. Be užduočių rinkti informaciją, teiktos užduotys ieškoti kitų verbavimui tinkamų kandidatų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione paramediku tarnaujantis A. O., kaip manyta, niekam neturėjo sukelti įtarimo, todėl Baltarusijos GRU buvo itin parankus.

Valstybės saugumo departamentas jau ne kartą informavo visuomenę, kaip žvalgybos tarnybos nustato „taikinius“, kurie galėtų tapti jų informacijos šaltiniais. Pasirenkant konkretų asmenį, stengiamasi nustatyti motyvus, kurie paskatintų bendradarbiauti su užsienio žvalgybos tarnybomis. Šiuo atveju Baltarusijos GRU buvo pateikusi užduotį A. O. ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją.

Pažymėtina, kad dar tebevykstant tyrimui, apie įtartus šnipinėjimo atvejus buvo informuotos atsakingos žinybos bei imtasi visų galimų, tačiau neviešinamų priemonių, kad šios nusikalstamos veikos metu surinkti duomenys netektų grėsmę keliančio aktualumo. 
 
Šiuo metu abu šnipinėjimu kaltinami asmenys teismo laukia Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 

 

Lietuvoje demaskuoti šnipai: viena iš bylų perduota teismui 
 
 2014.11.10

 Vilniaus apygardos teismui šiandien perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjimu prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui R. L.

Šiandien Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina pranešė, kad ilgalaikės žvalgybos operacijos metu nustatyti asmenys, kurie nuolat bendravo su Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (BR GRU) slaptu darbuotoju. Žinodami apie jo ryšį su šia institucija jo pavedimu galimai rinko ir perdavė minėtai užsienio valstybės institucijai informaciją, įskaitant ir valstybės paslaptis apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei juose esančius įrenginius.

Kaip informavo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, VSD atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą, Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamente buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 119 str. 2 dalį. Tyrimą buvo pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams. Netrukus šnipinėjimo veikla įtarti asmenys buvo sulaikyti, šiuo metu jie suimti. Galimai jų įvykdytas nusikalstamas veikas buvo nutarta tirti atskirose bylose.

Komentuodamas ikiteisminio tyrimo eigą Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis sakė, kad šiandien teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, be kitų duomenų, kuriais įrodinėjama kalinamojo nusikalstama veika, yra duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. L., dirbdamas valstybės įmonėje „Oro navigacija“, savo kabinete slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus. Kaip įtariama, vėliau ši vaizdo medžiaga per slaptą BR GRU darbuotoją buvo perduota minėtai užsienio valstybės institucijai.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus G. Grina pabrėžė, kad tam tikrų, kartais net ir neįslaptintų, duomenų visuma apie Lietuvos karinius dalinius ir strateginius objektus, nuolat juos atnaujinant ir sisteminant, tampa itin reikšminga ir jautria informacija, kuri gali būti bet kada panaudota siekiant pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui ir stabilumui. Todėl demaskavus šią šnipinėjimo veiklą vykdžiusius asmenis buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lietuvos kriminalinės policijos biuru ir Generaline prokuratūra, imtasi visų galimų, tačiau neviešinamų priemonių, kad nebūtų padaryta žala nacionalinio saugumo interesams.

Išsamesnė informacija apie kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai šnipinėjimu pareikšti kitam asmeniui, bus pranešta vėliau, baigtą tyrimą perduodant į teismą. Tikimasi, kad tai įvyks artimiausiu metu.
 

 


Valstybės saugumo departamentas pataria: kaip suprasti, kad  jumis domisi užsienio žvalgyba, ir ką tokiu atveju daryti?  
 
 2014.09.17

Valstybės saugumo departamentas parengė informacinį leidinį (jį visą peržiūrėti ar kopiją atsisiųsdinti galite iš čia), kuriame Lietuvos Respublikos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes. Pateikiami patariamai, kaip atpažinti šnipinėjimą bei jo išvengti.

Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tai daroma tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje.
Žvalgybinį susidomėjimą sukėlę asmenys užsienyje gali būti slaptai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, slaptai filmuojami, jų pokalbiai gali būti įrašinėjami viešbučių kambariuose, apžiūrima ten ir kitur be priežiūros palikta elektroninė įranga, lagaminai. Informacijai apie užsieniečius rinkti užsienio žvalgybos tarnybos gali panaudoti tų asmenų verslo partnerius, draugus, pažįstamus.

Siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, labai svarbus yra visuomenės sąmoningumas ir iniciatyva. Todėl, jei jums kilo įtarimų, kad jus ar jūsų organizaciją šnipinėja užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, prašome kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Mūsų darbuotojai padės jums įvertinti, ar pavojus yra realus, ir imsis veiksmų, kad šnipinėjimo veikla būtų nutraukta. VSD užtikrins jūsų ir artimųjų saugumą ir padarys viską, kad jūs ar jūsų karjera nenukentėtų. Jei su žvalgybos tarnybomis susidūrėte užsienyje, prašome iš karto kreiptis į Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančius konsulinius darbuotojus, sugrįžę kreipkitės į VSD.

Su mumis galite susisiekti skambindami telefonu 870666475, siųsdami informaciją elektroniniu paštu vsd@vsd.lt arba spauda@vsd.lt. Artimiausiu metu žadame atnaujinti VSD tinklalapį – jame bus patogiau Departamentui pateikti informaciją apie grėsmes. 
 

 


VSD perspėjimas 
 
 2014.09.08

Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai,  kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių  asmeniniam saugumui. 

 


Dėl grėsmių Lietuvos informaciniam saugumui
 
 
 2014.09.04

VSD informuoja, kad dėl agresyvios Rusijos Federacijos užsienio politikos ir principingos Lietuvos pozicijos karo veiksmų  Ukrainoje metu, Maskvai pasitelkiant aktyvias propagandos priemones, mūsų šalyje auga etninė nesantaika, socialinį nepasitenkinimą kurstančių bei paramą Kremliaus politikai reiškiančių asmenų ir organizacijų aktyvumas.
 
Lietuvoje leidžiamoje rusakalbėje žiniasklaidoje bei šalies gyventojams prieinamoje Rusijos žiniasklaidoje itin pagausėjo Lietuvą, jos vidaus ir užsienio politiką menkinančių pranešimų, straipsnių ir  reportažų. Itin siekiama pateisinti ir paaiškinti Rusijos veiksmus Ukrainoje. Lietuvos visuomenę norima   įtikinti, kad Rusijos pareiga yra „stabilizuoti padėtį“ Rytų Ukrainoje, gelbėti ukrainiečių „persekiojamus“ rusakalbius, ginti „teisėtus sukilėlių interesus“. Vaizduojant Lietuvą kaip rusofobišką išsišokėlę stengiamasi įteigti, kad Europos Sąjunga ir JAV Ukrainos neparems, bus siūloma krizę spręsti daugiašalėmis derybomis ir kompromisais. Rusijai palankų informacinį foną pastaruoju metu formuoja ir kai kurie marginalūs internetiniai portalai bei žiniasklaidos priemonės lietuvių kalba, socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiantys asmenys. Nors tokia žiniasklaida pasitikinti auditorija nėra didelė, tačiau vis dėlto ji veikia dalį skaitytojų, kursto destruktyvias nuotaikas, skatina nepasitenkinimą šalies politine vadovybe.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijai palankų, o Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir pasitelkiant Lietuvos regionuose, ypač tuose, kur gyvena gausios tautinių mažumų bendruomenės, veikiančias žiniasklaidos priemones. Stengiamasi aprėpti kuo didesnę auditoriją, paveikti skirtingų socialinių sluoksnių, tautybių ir amžiaus grupių atstovus. Rusija siekia pasinaudoti ir naudojasi Lietuvos tautinėmis mažumomis kaip pretekstu skaldyti Lietuvos visuomenę ir didinti šalies bendruomenių socialinę atskirtį.

VSD ragina Lietuvos tautinių mažumų atstovus išlikti budrius, kritiškus ir nepasiduoti Rusijos vykdomai propagandai – esą Lietuvos visuomenė stipriai priešinasi valstybės pozicijai dėl Ukrainos, o Lietuvos valdžia pažeidinėja etninių mažumų teises. VSD atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu tautinių mažumų „apsaugos ir gynimo“ pretekstą itin dažnai mini Rusijos politikai ir strategai, vykdantys agresyvią politiką, griaunančią tarptautiniais susitarimais įtvirtintą Europos saugumo architektūrą.

Tačiau Lietuvoje Rusijai nepavyksta įvykdyti visų savo informacinio karo tikslų. Palanki Rusijai informacija nepasiekia ypač didelę auditoriją turinčios lietuviškos žiniasklaidos, populiarių Lietuvoje socialinių tinklų. VSD Lietuvos žiniasklaidą ragina ir toliau nepasiduoti Rusijos provokacijoms, o Lietuvos piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, ypač rusakalbės žiniasklaidos priemonėse. Turėtume atskirti galimas provokacijas, socialinį nesaugumą skatinančius gandus ir objektyviai visuomenės informavimo priemonėse pateikiamus faktus. Primename, kad būtina saugoti ir savo asmeninę informacinę erdvę. Prašome Lietuvos piliečius apie pastebėtus tyčinius propagandos skleidimo veiksmus, atvejus ar faktus informuoti Valstybės saugumo departamentą.

 

VSD įspėja nepasiduoti raginimams dalyvauti ginkluotoje kovoje Ukrainoje
 
 2014.06.03

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ėmė plisti kvietimai ir raginimai vykti į Ukrainą ir kovoti už rytinių Ukrainos teritorijų atskyrimą.

Valstybės saugumo departamentas įspėja Lietuvos Respublikos piliečius, kad tokios grupuotės yra nelegalios, o dalyvavimas ginkluotoje grupuotėje užtraukia teisinę atsakomybę. Be, to VSD atkreipia dėmesį, kad panašūs raginimai yra trečiosios šalies veikimas – naudojantis žmonių jausmais įtraukti juos į neteisėtą veiklą. Tokie veiksmai gali sudaryti sąlygas vykdyti informacines operacijas prieš Lietuvą.

VSD vykdo įstatymais numatytas funkcijas ir, nustatęs Lietuvos Respublikos piliečių planus vykti į kitą šalį ir dalyvauti ginkluotoje kovoje, imasi prevencinių priemonių perspėdamas apie galimas tokio apsisprendimo pasekmes, įspėja asmenį nepažeisti įstatymų ir tarptautinių teisės normų.

 


Valstybės saugumo departamento įkūrimo dienos proga direktorius sveikina esamus ir buvusius VSD darbuotojus
 
 2014.05.30

Birželio 1-ąją sukanka 81-osios Valstybės saugumo departamento įkūrimo metinės. 1933 metais VSD tapo savarankiška, turinti ypatingus tikslus ir uždavinius valstybės institucija.

Kaip matome iš pastarųjų įvykių, saugumas nėra savaiminė duotybė net XXI amžiaus Europoje. Nauji iššūkiai reikalauja peržiūrėti tarpvalstybinius santykius, pasirinkti naujas strategijas, partnerius, kurie, kaip ir bičiuliai, patikrinami iškilus pavojui ar grėsmei. Valstybės saugumo tęstinumas ir stabilumas priklauso ne tik nuo darnaus institucijos darbo su kitų šalių žvalgybos tarnybomis, bet ir nuo kiekvieno sąžiningai ir pilietiškai savo darbą dirbančio pareigūno. Jų nuopelnai rašo VSD istoriją ir prisideda prie ramios bei taikios kasdienybės.

Sveikinu Departamento pareigūnus, tarnautojus ir buvusius kolegas su švente. Mes su dėkingumu bei pagarba prisimename kiekvieną, kuris tarnybą kūrė, saugojo ir gynė per visą jos gyvavimo istoriją.

VSD direktorius Gediminas Grina                                             Vilnius, 2014 metų gegužės 30 diena

 

VSD direktorius G.Grina dalyvavo tiesioginėje televizijos laidoje 
 2014.05.30


Valstybės saugumo departamento įkūrimo 81-ųjų metinių proga VSD direktorius G.Grina dalyvavo tiesioginėje 2014.05.29 dienos LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“.

Laidos įrašą LRT Mediatekos puslapyje galite peržiūrėti čia.

 

Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai lankėsi Valstybės saugumo departamente
 
 2014.05.22

Siekdamas didesnio visuomenės pasitikėjimo, Valstybės saugumo departamentas šiandien
kartu su Vilniaus jėzuitų gimnazijos II A klasės mokiniais dalyvavo neformalaus ugdymo renginyje „Tavo karjera“. Šios klasės mokiniai buvo pirmieji, kurie galėjo ne tik pateikti jiems rūpimus klausimus apie VSD asmeniškai Departamento direktoriui G.Grinai, bet ir susipažinti su Departamento kompleksu Pilaitėje.

Apsilankymo metu gimnazistai sužinojo apie Valstybės saugumo departamento vaidmenį valstybės sąrangoje, institucijos veikimo principus ir esmines užduotis. Patys klausė apie karjeros galimybes Valstybės saugumo departamente, domėjosi, kokių profesijų mokydamiesi jie galėtų tapti VSD žvalgybos pareigūnais, kokie reikalavimai keliami būsimiems pretendentams, kaip veikia institucijos darbuotojų atrankos sistema. Mokiniai domėjosi melo detektoriaus taikymu Departamente, klausinėjo apie galimybes apsaugoti informaciją savo naudojamuose telefonuose ir kompiuteriuose. Apžiūrinėdami VSD komplekso teritoriją, gimnazistai domėjosi NATO standartus atitinkančiais saugumo reikalavimais.

 

VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė 2013 metų Departamento veiklos ataskaitą
 
 2014.04.16

Valstybės saugumo departamentas parlamentinę priežiūrą atliekančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – pristatė Departamento 2013 metų veiklos ataskaitą.

Valstybės saugumo departamentas šiandien metinę veiklos ataskaitą teikia ir visuomenei. Šios ataskaitos tikslas – supažindinti su Departamento sąranga, veiklos principais ir žvalgybos sistemos pertvarka, uždaviniais ir tikslais, darbo kryptimis, finansavimu. Ataskaitoje taip pat pateikiami sociologinių tyrimų apie visuomenės požiūrį į VSD rezultatai ir apibendrinimas.

Ataskaitos tekstą galite skaityti čia.

 

VSD atkreipia dėmesį į tikrovės neatitinkančią informaciją
 
 2014.03.21

Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad per „Lietuvos ryto“ televiziją 2014 m. kovo 19 dieną transliuotoje laidoje „Sąmokslo teorija“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valdas Vasiliauskas, komentuodamas visuomenei pristatytą VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, tvirtino, kad (kalba netaisyta):
 „ ... Mūsų pirmininkavimo Europos Tarybai, visi mes laukėme pasiruošę – politikai, Valstybės vadovai, – kad štai, Ukraina irgi pasirašys partnerystės sutartį. Tiek turim draugų Ukrainoj, tiek važinėjam… Ir staiga tokia staigmena mums, Europos Sąjungai, Prezidentei, kad Janukovyčius vedžiojo už nosies ir nepasirašė. Kur buvo mūsų žvalgyba? Kodėl neįspėjo mūsų vadovų?“.
Ir kad: „Tik dviem žinyboms per Kubiliaus diržų veržimo laikotarpį nebuvo sumažintas biudžetas. Tai – Valstybės saugumo departamentui ir visuomeniniam transliuotojui LRT.“

Tokie V.Vasiliausko tvirtinimai prasilenkia su tikrove ir reikalauja atitinkamo įvertinimo. Būdamas NSGK nariu, V.Vasiliauskas turėjo žinoti apie VSD teiktą informaciją Valstybės vadovams ir daugiau nei ketvirtadaliu mažintą VSD biudžetą krizės metais.

VSD kreipėsi į Seimo pirmininkę ir į parlamentinę priežiūrą vykdančią instituciją – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydamas įvertinti tokius NSGK nario V.Vasiliausko viešus pasisakymus.
 

 

VSD pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą
 
 2014.03.17

Šiais metais Valstybės saugumo departamentas visuomenės dėmesiui pateikia dvi ataskaitas. Pirmoji, skelbiama šiandien, kalba apie Departamento matomas grėsmes nacionaliniam saugumui, o antroji, kuri pasirodys vėliau, bus skirta VSD veiklos 2013 metais apžvalgai. Toks atsiskaitomumas visuomenei įtvirtintas pernai įsigaliojusiame Žvalgybos įstatyme.

Pateikiamo viešo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie Lietuvai ir Lietuvos žmonėms kylančias grėsmes tuo skatinant piliečių informuotumą ir sąmoningumą. Tai prisideda prie Valstybės saugumo stiprinimo ir leidžia VSD efektyviau vykdyti savo funkcijas.
 

VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas pateikiamas čia.
 

 

Dėl internete skelbiamų provokacijų 
 
 2014.03.12

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad peticija dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos yra paskelbta Niujorke registruotame interneto portale „avaaz.org“. Jame anoniminiai vartotojai kuria įvairiausio – kartais net ir absurdiško turinio – peticijas. Tame tinklalapyje jau ir anksčiau buvo keltos provokatyvaus pobūdžio iniciatyvos, tačiau minėta svetainė yra beveik nežinoma, todėl jos nepasiekė jokio tikslo. Šį kartą peticiją dėl Klaipėdos internete „surado“ ir paviešino Rusijos interesus Lietuvoje propaguojantys veikėjai.

Akivaizdu, kad anoniminiai peticijų kūrėjai siekia išprovokuoti viešas diskusijas politiškai jautriais klausimais ir vėliau jas eskaluoti tam tikra (šiuo atveju priešiška Lietuvai) linkme. Valstybės saugumo departamentas ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą blaiviai ir pragmatiškai vertinti tokias iniciatyvas ir nepasiduoti provokacijoms. Vertėtų sekti pažangių Ukrainos piliečių elgesiu – jie adekvačiai reaguoja į nepalyginamai aršesnes Kremliaus provokacijas.

 

VSD pateikė 2013 metų veiklos ataskaitą    
 
 2014.03.10
Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas įstatymais numatytus atskaitingumo ir priežiūros įpareigojimus, šiandien Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariams pateikė Departamento 2013 metų veiklos ataskaitą. VSD metinės ataskaitos tikslas – informuoti priežiūrą vykdančias institucijas apie Departamento valdymą ir administravimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, užduočių skyrimo ir jų vykdymo būklę.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 metų VSD veiklos ataskaita yra pirmoji, kai, įsigaliojus naujoms Žvalgybos įstatymo nuostatoms, Departamentas buvo pertvarkytas dirbti pagal žvalgybos principus. Žvalgybos įstatymas taip pat įgyvendino ir Prezidentės iniciatyva parengtą žvalgybos koordinavimo stiprinimo koncepciją, kuriai yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

VSD 2013 metų veiklos ataskaitoje pateikiama detali informacija apie Departamento svarbiausius uždavinius, ir prioritetines veiklos kryptis žvalgybos, kontržvalgybos, įslaptintos informacijos apsaugos ir kitose srityse, Departamento vykdytomis užduotimis ir veiklos metodais, žvalgybinės ir kontržvalgybinės veiklos rezultatais. Ataskaitoje pateikta informacija apie VSD personalo sudėtį ir kaitą, detalios žinios apie Departamento biudžetą, infrastruktūrą, materialinę ir techninę bazę bei VSD skirtų resursų panaudojimą.

Informacija visuomenei apie VSD veiklą ir Departamento fiksuojamas grėsmes nacionaliniam saugumui bus pateikta artimiausiu metu.
 

 

Dėl visuomenės pasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu
 
 2014.03.04
Valstybės saugumo departamentas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gavo raštą, kuriame informuojama, kad nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2012 m. lapkričio 29 d. V.Gailiaus pareiškimą dėl galimai nusikalstamų VSD direktoriaus pavaduotojo R.Vaišnoro veiksmų ir esą neteisėtų VSD operatyvinių veiksmų, kuriais kėsintasi į privatų V.Gailiaus ir jo šeimos gyvenimą.

Generalinės prokuratūros nutarime nedviprasmiškai sakoma, kad nė vienas V.Gailiaus nurodytas faktas nepasitvirtino. Šis nutarimas per reikiamą laiką nebuvo apskųstas teismui, todėl teisiniai ginčai dėl 2012 metų pabaigoje V.Gailiaus mestų kaltinimų Valstybės saugumo departamentui bei jo pareigūnams yra baigti.


Atkreiptinas dėmesys, kad V.Gailius per tą laiką, kol buvo nagrinėjamas jo pareiškimas, ne kartą viešai kaltino VSD ir jo pareigūnus „subūrus siautėjančią banditinę saugumiečių gaują“. Šie ir kiti panašūs kaltinimai Departamentui paprastai buvo pateikiami nepriekaištinga teisine kalba, todėl imtis teisinių veiksmų prieš tokios informacijos skleidėjus yra sudėtinga. Tačiau emocingi ir nepagrįsti pareiškimai padarė didžiulę žalą Departamento reputacijai, visuomenės pasitikėjimui VSD veikla ir pareigūnais.

VSD svarbu, kad visuomenė pasitikėtų institucijos veiklos tikslais ir metodais, nes Departamentas efektyviai savo funkcijas gali vykdyti tik tada, jei piliečiai sąmoningai teikia informaciją ir vykdo rekomendacijas dėl prevencinių priemonių. Pasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu sunku tikėtis, kai nepagrįsti kaltinimai pateikiami buvusio aukšto teisėsaugos pareigūno ir valstybės politiko.
 
Apie Generalinės prokuratūros nutarimą VSD informavo Seimo Nacionalinio saugumo komitetą ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją.

 

Dėl 2013 m. VSD taikytų teismo sankcionuotų veiksmų
 
 2014.02.17

Kiekvienais metais Valstybės saugumo departamentas teikia dviejų tipų ataskaitas – viena jų yra įslaptinta, skirta Departamento parlamentinę priežiūrą vykdančiam komitetui, o kita yra vieša, skirta visuomenei. Piliečius ypač domina Valstybės saugumo departamento slaptoji žvalgybinė ir kontržvalgybinė veiklos pusė. Departamento manymu, dalies duomenų apie VSD slaptą veiklą paskelbimas leistų susidaryti aiškesnį vaizdą apie Departamento veiklos pobūdį ir atliktų prevencinę funkciją.

Valstybė per Žvalgybos įstatymą suteikia galimybę žvalgybos institucijų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento, pareigūnams, pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį, stebėti ir fiksuoti asmens susirašinėjimą ir kitokį susižinojimą; patekti į asmens būstą, kitokias patalpas ar automobilius; slapta paimti ar apžiūrėti dokumentus ir daiktus; gauti informaciją apie elektroninius ryšius bei stebėti bet kokias asmenų finansines operacijas.

Pernai Valstybės saugumo departamentas atliko 2201 tokį sankcionuotą veiksmą 1822 asmenų atžvilgiu. Asmenų ir teismo sankcionuotų veiksmų skaičiai yra skirtingi, nes kai kurių asmenų atžvilgiu buvo sankcionuoti keli veiksmai pagal skirtingus Žvalgybos įstatymo punktus.
Iš šių 1822 asmenų 872 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, 905 – ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 38 – juridiniai asmenys, 7 yra techniniai įrenginiai, kurių savininkas nežinomas.

Detali informacija apie VSD teismo sankcionuotus veiksmus pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir Prezidentūros nacionalinio saugumo grupei.

 


VSD rekomendacijos ketinantiems vykti į padidėjusios rizikos zonas
 
 2014.01.27

Valstybės saugumo departamentas teikia patarimų, kaip elgtis nelaimingo atsitikimo ar ekstremalios situacijos metu, kaip užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.

Valstybių sąrašas, į kurias vykstant reikia atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, yra skelbiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje. Su sąrašu galite susipažinti čia.

Sprogimas

Būkite atidūs masinio žmonių susibūrimo, pramogų ir pasilinksminimo vietose. Atkreipkite dėmesį į įtartinus žmones, daiktus, į bet kokias įtartinas smulkmenas. Praneškite apie įtartinus daiktus apsaugos ar teisėsaugos pareigūnams. Niekada neimkite iš nepažįstamų žmonių paketų ir krepšių, nepalikite savo bagažo be priežiūros. Nelieskite nežinomų asmenų paliktų daiktų.
Įvykus sprogimui, pasinaudokite priedanga. Jei jos nėra, kriskite ant žemės ir galvą prisidenkite rankomis. Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus. Pasitraukite iš pavojaus vietos ir perspėkite apie pavojų kitus. Stenkitės išlikti ramūs, nepanikuokite. Jei esate sužeistas, pirmiausia pasirūpinkite savimi, tada įvertinkite , ar galite padėti kitiems. Sprogimui įvykus pastate, nedelsdami išeikite iš jo. Visada žinokite, kur yra atsarginiai išėjimai, nesinaudokite liftu.

Ginkluotas užpuolimas

Suraskite priedangos vietą ir pasislėpkite. Bėgdami į priedangos vietą kuo labiau susigūžkite. Pasitraukite iš pavojaus vietos ir perspėkite apie pavojų kitus. Stenkitės likti ramūs, nepanikuokite. Jei esate sužeist
as, pirmiausia pasirūpinkite savimi, tada įvertinkite, ar galite padėti kitiems. Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus.

Įkaitų paėmimas

Pasistenkite likti ramūs, susitaikykite su situacija ir būkite pasiruošę laukti. Neprovokuokite įkaitų paėmėjų savo veiksmais, kalbomis, nedemonstruokite priešiškumo. Su užpuolėjais bendraukite, jei negalite kontakto išvengti, vėliau galima užmegzti draugiškus pokalbius. Nesistenkite nuginkluoti užpuolėjų, vykdykite jų nurodymus. Jei yra sužeistųjų, praneškite apie tai užpuolėjams.
Specialiosioms tarnyboms atliekant šturmo veiksmus, raskite priedangą arba atsigulkite, rankomis užsidenkite galvą ir nejudėkite. Pajutę cheminių medžiagų kvapą, užsidenkite nosį ir burną turimu rūbu. Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus.

Prieš kelionę patartina susižinoti valstybės, į kurią vyksite, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos adresą ir kontaktinius duomenis. Juos rasite čia.

 


VSD pareigūnai susitiko su LTOK vadovais
 
 2014.01.24

Valstybės saugumo departamento pareigūnai, bendradarbiaudami su institucijų, kurių atstovai ar delegacijos vyksta į 2014 metų žiemos Olimpines žaidynes Sočyje, šiandien susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir olimpinės misijos vadovais.

VSD pareigūnai pateikė bendrą situacijos regione, į kurį vykstama, vertinimą, informavo apie galinčias kilti grėsmes ir būdus, kaip jų išvengti. Buvo kalbama apie tai, kaip elgtis ekstremalios situacijos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kaip užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.
 

 

LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ išsakyti VSD komentarai terorizmo klausimais  
 2014.01.10


Šiuo metu teroristinio akto grėsmė Lietuvoje yra menka, tačiau, turint omenyje situaciją kitose šalyse, negalima teigti, kad ji yra nulinė. Įvairios Lietuvos institucijos – VSD, AOTD, policija, prokuratūra ir kitos turi veikti išvien, nepamiršdamos šios, tarsi neegzistuojančios problemos. Nes dažniausiai teroristiniai išpuoliai įvykdomi tada, kai jų nelaukiama ir nesitikima.

Valstybės saugumo departamentas daugiausia dėmesio skiria teroristinių aktų prevencijai Lietuvoje. Tokia yra kasdienė VSD veikla ir esminis uždavinys šioje srityje. Stebimi radikaliai nusiteikę asmenys, jų kontaktai, galimi ryšiai su nusikalstamomis grupuotėmis Lietuvoje ir užsienyje. Tokia Departamento veikla vyksta nuolat bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis ir tarnybomis. VSD, vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, per 2012 metus vien iš Migracijos departamento yra gavęs per 50 tūkstančių paklausimų, iš jų – beveik trim šimtams buvo pateiktos neigiamos išvados. Tai reiškia, kad tiek į Lietuvą atvykti ketinusių asmenų VSD pasirodė galintys patekti į rizikos grupes.

VSD surenka informaciją apie galimas grėsmes ir pateikia ją atitinkamoms institucijoms, tarkim, Migracijos departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ar Generalinei prokuratūrai. Įvertinus surinktą medžiagą sprendžiama, kiek realios yra nurodytos grėsmės. Jei duomenų pakanka, sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ir galiausiai medžiaga gali būti atiduota teismui. Būtent taip yra nutikę Eglės Kusaitės byloje, kurioje šiuo metu laukiama galutinio teismo nuosprendžio.
Visą laidos įrašą galite rasti lrt.lt mediatekoje.

 

 
© 2009 metai