Switch to English
 
2013 metai

 
VSD pranešimas
 
 2013.11.06

Valstybės saugumo departamentas primena, kad VSD nevykdo ikiteisminio tyrimo funkcijų ir jokių veiksmų ikiteisminiame tyrime dėl slaptos informacijos atskleidimo neatliko ir neatlieka. Šį tyrimą Generalinė prokuratūra yra pavedusi atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

 

VSD pranešimas
 
 2013.11.06

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad Departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, reaguodamas į žiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodžiusius kaltinimus dėl galimo jo viešų ir privačių interesų konflikto, savo iniciatyva kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.  R.Vaišnoras prašo įvertinti kreipimesi išdėstytą informaciją pagal Komisijos kompetenciją.

 

VSD pranešimas
 
 2013.11.05

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodant įvairioms insinuacijoms apie galbūt neteisėtą VSD direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro gyvenamojo būsto nuomą, Valstybės saugumo departamentas primena, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju R. Vaišnoras pradėjo dirbti nuo 2009 metų rugsėjo vidurio. Dirbdamas šiose pareigose R.Vaišnoras vienintelio savo šeimos būsto nenuomojo ir nenuomoja.

Savo šeimos namą jis buvo išnuomojęs nuo 2008 metų vasaros iki 2009 metų vasaros, kai dirbo Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie NATO.

Šeimos būstas buvo išnuomotas pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, o sandoris deklaruotas nustatyta tvarka, visi mokesčiai sumokėti.

 

VSD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
 
 2013.10.31

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad 2013 m. spalio 31 d. perdavė Lietuvos Respublikos  Prezidentūrai,  Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai raštą, kuriame buvo pateikta informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį. 

Tą pačią dieną žiniasklaidoje buvo pradėta viešinti informacija pateikiant nuorodą į VSD raštą. Valstybės saugumo departamentas, manydamas, kad gali būti neteisėto informacijos atskleidimo požymių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas organizuoti ikiteisminį tyrimą.
 

 

VSD patikslina informaciją
 
 2013.10.30

Valstybės saugumo departamentas patikslina šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie VSD pastatų komplekso statybos Pilaitėje kainas.

Primename, kad VSD komplekso statybų projektui 2004 metais pritarė Valstybės gynimo taryba. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2006, 2008 ir 2010 metais vertino ir savo nutarimais siūlė skirti reikiamą finansavimą statybų projektui. Valstybės saugumo departamentas savo ruožtu NSGK teikė detalią panaudotų lėšų ataskaitą ir galimus VSD komplekso pabaigimo variantus.

2008 metais Valstybės kontrolė atliko VSD pastatų komplekso statybos darbų, kainavusių 80 milijonų, auditą ir pažeidimų nenustatė. Ši ataskaita 2008 metais buvo pateikta Seimo NSGK. Šiais metais Valstybės kontrolė audituoja statybos darbus, atliktus 2008–2013 metais.

VSD informuoja, kad šios dienos žiniasklaidoje skelbiamos netikslios investicijų sumos. Iki šios dienos VSD komplekse padaryta darbų už 123,8 milijonų litų. 2014–2017 metais investavus apie 60,2 milijonų litų, pastatas galės būti pripažintas tinkamu naudoti ir pradėtas eksploatuoti.

278 milijonus galėtų siekti bendra ir galutinė viso projekto suma įskaičiuojant naujausią informacinių technologijų, archyvavimo įrangą, apsaugos sistemas, baldus ir pan.

VSD komplekso pastatų vieno kvadratinio metro kaina nesiskiria nuo tokių pastatų kaip naujojo Generalinės prokuratūros, Vilniaus miesto savivaldybės ar TEO būstinės kainų net atsižvelgiant į tai, kad VSD pastatui yra taikomi NATO reglamentuoti specialūs saugumo reikalavimai.
 

 

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų
 
 2013.09.24
Valstybės saugumo departamentas gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurios buvo priimtos išnagrinėjus pareiškėjų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado prašymus.

Abiejose nutartyse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad Valstybės saugumo departamentas tyrimus poligrafu pareiškėjų atžvilgiu atliko vykdydamas Generalinės prokuratūros pavedimą ir gavęs pareiškėjų sutikimus tikrinti juos poligrafu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad visi Valstybės saugumo departamento veiksmai susiję su tyrimais poligrafu buvo atlikti teisėtai ir tinkamo subjekto.

Valstybės saugumo departamentas pažymi, kad tyrimo poligrafu gauta informacija buvo saugoma ir naudojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatyta tvarka. 

   
 

Dėl informacinių provokacijų
 
 2013.08.01

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2012 metų viešoje veiklos ataskaitoje įspėjo ir dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad informacinės operacijos yra integrali užsienio valstybių užsienio politikos dalis. Įvairių valstybių žvalgybos tarnybos turi technines galimybes nesankcionuotai rinkti informaciją telekomunikacijų tinklais, įskaitant ir elektroninę komunikaciją.

Šiuo metu Valstybės saugumo departamentas, reaguodamas į faktą, renka žvalgybinę informaciją siekiant išsiaiškinti galimus pažeidumus.
 

 

VSD 2012 metų veiklos ataskaita visuomenei 
 
 2013.06.07

Valstybės saugumo departamento metinė veiklos ataskaita visuomenei yra dokumentas, leidžiantis susidaryti aiškesnį vaizdą apie Departamento veiklos principus, darbo kryptis, atliekamus vertinimus bei VSD nustatytas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tikimės, kad ataskaitoje pateikta informacija leis objektyviau vertinti VSD vaidmenį nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemoje ir skatins piliečių pasitikėjimą institucija. Kasmet skelbti ataskaitą visuomenei numato 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas. 

Ataskaitos tekstą skaitykite čia.
 

 

VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė 2012 metų Departamento veiklos ataskaitos visuomenei projektą 
 
 2013.06.06

Šiandien Valstybės saugumo departamentas pristatė Departamento 2012 metų veiklos ataskaitos visuomenei projektą parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Atsižvelgęs į NSGK narių pateiktas pastabas, Valstybės saugumo departamentas metinę veiklos ataskaitą visuomenei paskelbs artimiausiu metu.
 

 

VSD Vyriausybės nariams pristatė grėsmes nacionaliniam saugumui 
 2013.06.05


Šiandien uždaro išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio metu Valstybės saugumo departamentas kabineto nariams pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui žvalgybinį vertinimą.

Posėdžio metu buvo aptartos šalies energetikos, ekonomikos, informacinio ir regioninio saugumo problemos bei užsienio šalių saugumo ir žvalgybos tarnybų keliamos grėsmės. Vyriausybės nariams buvo pateikta informacija apie grėsmes ir rizikos veiksnius Lietuvai pirmininkaujant ES tarybai.
 

 

Iškilmingai paminėtos VSD įkūrimo 80-osios metinės
 2013.05.30


Birželio 1-ąją Valstybės saugumo departamentas mini institucijos įkūrimo 1933 metais aštuoniasdešimtmetį.   Šia proga Departamento delegacija pagerbė tarpukario Lietuvos saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio atminimą ir padėjo gėlių prie bareljefo ant namo Kauno Žaliakalnyje, kuriame iki sovietų okupacijos gyveno VSD vadovas.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune VSD įkūrimo jubiliejui paminėti buvo eksponuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti istoriniai dokumentai apie Valstybės saugumo departamento įkūrimą ir veiklą.

Ten pat vyko vieša konferencija-diskusija „Valstybės saugumo departamentas 1933–2013 metais. Žvalgybos ir saugumo tarnybos vieta Valstybės sąrangoje“. Konferencijoje dalyvavo Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas, istorikas docentas Algirdas Jakubčionis, vyriausiasis Lietuvos archyvaras Ramojus Kraujelis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys,  signataras Saulius Pečeliūnas, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus ir VSD direktorius Gediminas Grina.

Buvo diskutuojama apie Lietuvos žvalgybos atsiradimą 1918 metais ir pirmuosius žingsnius sudėtingu istoriniu laikotarpiu, saugumo policijos raidą, 1933 metų Vidaus reikalų ministerijos reformą, kai buvo įkurtas Valstybės saugumo departamentas, Departamento sunaikinimą sovietų okupacijos pradžioje. Buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus priminė, kaip VSD buvo atkurtas atgavus Nepriklausomybę 1990-aisiais, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Pečeliūnas kalbėjo apie saugumo institucijos parlamentinės priežiūros ypatumus. Diskusiją baigė dabartinis Departamento direktorius Gediminas Grina, jis apibūdino dabartinį VSD statusą, 2013 metais įsigaliojus naujam Žvalgybos įstatymui.

Valstybės saugumo departamento jubiliejaus minėjimas buvo tęsiamas Kauno įgulos karininkų ramovėje, kur oficialiosios dalies metu už pavyzdingą tarnybą pasižymėjimo ženklais buvo apdovanoti žvalgybos pareigūnai.

     

 

VSD Seimo NSGK pristatė 2012 metų veiklos ataskaitą
 2013.04.17


Įsigaliojus naujam Žvalgybos įstatymui, Valstybės saugumo departamentas šiandien pristatė Departamento 2012 metų veiklos ataskaitą parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

VSD 2012 metų veiklos ataskaitoje NSGK pateikta detali informacija apie Departamento veiklą žvalgybos, kontržvalgybos, konstitucinio saugumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos apsaugos srityse. Komiteto nariams buvo pristatytos Valstybės saugumo departamento žvalgybos ir kontržvalgybos galimybės, taip pat artimiausio laikotarpio Departamento prioritetinės veiklos kryptys. Seimo komitetui buvo pateikta informacija apie VSD skirtų resursų panaudojimą, jų atitikimą keliamiems uždaviniams ir planuojamą poreikį.

Valstybės saugumo departamento metinė ataskaita yra svarbus dokumentas, leidžiantis VSD priežiūrą vykdančioms institucijoms aktyviai koreguoti Departamento veiklą ir formuluoti nacionalinį saugumą užtikrinančias darbo gaires.  
   

 

VSD atstovai susitiko su naujos sudėties Seimo NSGK nariais 
 2013.02.20


 2013 metų vasario 19 dieną VSD atstovai dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surengtame posėdyje, kuriame Komiteto nariai išklausė Valstybės saugumo departamento informaciją apie VSD veiklos organizavimo principus nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujos redakcijos žvalgybos įstatymui. Naujos kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra pasikeitusi daugiau nei pusė narių, todėl susitikime buvo kalbama ir apie tai, kas Valstybės saugumo departamentui formuoja užduotis, kam ir kaip yra teikiama žvalgybos informacija. NSGK nariai domėjosi, kaip vyksta poįstatyminių aktų, kurie užtikrintų efektyviausią Valstybės saugumo departamento veiklą, rengimas. Susitikimo metu VSD atstovai Komiteto nariams pristatė artimiausio laikotarpio prioritetines veiklos kryptis, taip pat poreikius, būtinus VSD keliamoms užduotims vykdyti.
     

 

Valstybės saugumo departamentas pradėjo dirbti pagal naują Žvalgybos įstatymą
 2013.01.02


Nuo 2013 metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Jis numato, kad žvalgybą Lietuvos Respublikoje vykdo dvi institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Lietuvos žvalgybos institucijos yra ir NATO žvalgybos sistemos dalis.

Užsienio valstybės nuosekliai plėtoja ir modernizuoja žvalgybos struktūrų veiklą, kasmet didina jų finansavimą. Tai buvo ir yra rimtas iššūkis mūsų Valstybei bei jos nacionaliniam saugumui. Valstybės dėmesys nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms liudija nacionalinio saugumo interesų suvokimą ir valstybinės sąmonės brandą. Atsakas į naujausius Lietuvos saugumo aplinkos pokyčius buvo Valstybės gynimo tarybos patvirtinta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija, duodanti pradžią naujam nacionalinės žvalgybos sistemos raidos etapui. Galutinis šio VGT sprendimo įgyvendinimo etapas buvo 2012 m. spalio 17 d. Seime priimtas naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas, kuris buvo ypač nuosekliai ir konceptualiai išnagrinėtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Naujasis Žvalgybos įstatymas iš esmės naujai peržiūri žvalgybos institucijų vykdomą veiklą. Juo detalizuojama kontržvalgybos ir žvalgybos samprata, apibrėžiama šių veiklų tikslai bei principai.

Žvalgybos įstatyme išsamiai reglamentuota žvalgybos institucijų kontrolė, nustatytas tokios kontrolės modelis ir mastas. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos koordinatorius yra Valstybės gynimo taryba, o kontrolės vykdytojai – Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė ir Seimo kontrolierius. Žvalgybos įstatymas detalizuoja ir vyriausybinę kontrolę, kuri iki šiol nebuvo nustatyta. Įstatymu pirmą kartą aiškiai išdėstyta užduočių žvalgybos institucijoms formavimo ir atsiskaitymo už jų įgyvendinimą tvarka.

Įstatymu detaliai reglamentuojama žvalgybos informacijos rinkimo tvarka ir būdai, šios informacijos panaudojimas, apsauga, atsakomybė už jos neteisėtą panaudojimą. Pažymėtina, kad žvalgyba ir kontržvalgyba atribojama nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo. Žvalgybos įstatyme nurodyta, kad bet kokia žvalgybos institucijų veikla, kuria gali būti suvaržomos piliečio konstitucinės teisės ir laisvės, privalo būti sankcionuojama motyvuota apygardos teismo nutartimi. Nuo šių metų sausio 1-osios dienos nustatoma nauja sankcijų išdavimo žvalgybos institucijoms tvarka.

Taip pat šiuo įstatymu VSD ir AOTD pareigūnams yra įvedami nauji, tik žvalgybos pareigūnams privalomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai, kokių neturi nė viena kita Lietuvos valstybės tarnyba. Pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnų darbo laikas yra nenormuojamas (nėra viršvalandžių – tai kompensuojama naujai sukurta darbo užmokesčio sistema), drausminiams nusižengimams netaikoma senatis, išvykti į užsienį galima tik vadovo sutikimu ir tai ne į visas valstybės. Žvalgybos pareigūnai negali dalyvauti politinių partijų ir organizacijų, asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, kurti profsąjungų, piketuoti, užsiiminėti bet kokia veikla (nuo žemės ūkio iki sandorių vertybiniais popieriais ar kitu darbu laisvu nuo tarnybos metu) iš kurios būtų gaunama papildomų pajamų ir kt.

Tokiu būdu siekiama, kad žvalgybos pareigūnai būtų nešališki, visus savo sugebėjimus ir energiją skirtų tik tarnybinei veiklai – valstybės interesų ir jos piliečių saugumui užtikrinti. Šiomis nuostatomis taip pat siekiama, kad žvalgai būtų ne tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet ir kompetentingi, lojalūs ir ištikimi Lietuvos valstybei pareigūnai. Naujuoju Žvalgybos įstatymu sukuriama skaidri žvalgybos pareigūnų atlyginimo nustatymo sistema, kurios tikslas – žvalgybos pareigūno tarnybą grįsti kompetencija, o ne karjera, bet kartu žvalgybos institucijos – taigi ir pati Valstybė – turi išsaugoti ir apsaugoti savo darbuotojus. Naujuoju žvalgybos įstatymu yra suvienodinta darbo užmokesčio sistema visiems žvalgybos pareigūnams.

Žvalgybos įstatyme numatyta daugiau esminių pakeitimų. Sutvarkytas įstatyminis pagrindas įslaptintos informacijos kontrolei Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Šiuo klausimu paskirstyti įgaliojimai tarp VSD ir AOTD. Nuo Valstybės saugumo departamento atskiriama ryšius prižiūrinti tarnyba – Vyriausybinių ryšių centras. Įstatymu išsprendžiama nemažai įsisenėjusių problemų, kurios buvo susijusios su nebūdingomis žvalgybos institucijai funkcijomis. Tarp jų paminėtini finansinių nusikaltimų tyrimai, dalyvavimas šalies ūkinių reikalų tvarkyme, šeimyninių ginčų sprendimai ir panašiai. Žvalgybos įstatymu galutinai įtvirtintas Valstybės saugumo departamento kaip nepolitinės institucijos statusas.
 

 

 
© 2009 metai