Switch to English
 
2011 metai

Tarpžinybinės koordinacinės komisijos prieš terorizmą posėdis

 2011.08.02

Šiandien įvyko Valstybės saugumo departamento sušauktas Tarpžinybinės koordinacinės komisijos prieš terorizmą posėdis. Jame apsvarstyti saugumo klausimai, susiję su pasirengimu 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui.

Atsakingų institucijų atstovai pateikė informaciją apie planuojamas ir įgyvendinamas teroristinio išpuolio prevencijos priemones, apsvarstyti tokių priemonių koordinavimo klausimai.

Tarpžinybinė koordinacinė komisija prieš terorizmą buvo sudaryta 2002 metų vasario 15 dieną. Komisijai vadovauja Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Komisijoje dalyvauja Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Ūkio, Aplinkos, Finansų, Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Energetikos ministerijų atstovai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos atstovas, Generalinio prokuroro pavaduotojas, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Antrojo operatyvinių tarnybų prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius.

Tarpžinybinė koordinacinė komisija svarsto strateginius kovos prieš terorizmą ir jo prevencijos klausimus, numato neatidėliotinas priemones, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos programos prieš terorizmą įgyvendinimą, teikia pasiūlymus Valstybės gynimo tarybai, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.  
 

Dėl išpuolio Norvegijoje
 2011.07.25
 
Tiriant Anderso Behringo Breiviko įvykdytas žudynes Norvegijoje Valstybės saugumo departamentas glaudžiai bendradarbiauja su Norvegijos saugumo tarnyba – operatyviai keičiasi informacija, tikrina A.B.Breiviko sąsajas su Lietuva. Siekiant nepakenkti Norvegijos vykdomam tyrimui, VSD jokios informacijos pateikti visuomenei, deja, negali.
 
Šiuo metu VSD nemato išaugusios ekstremistinių organizacijų ar pavienių, radikalias pažiūras deklaruojančių asmenų keliamos grėsmės Lietuvos saugumui.

Pagal savo kompetenciją VSD stebi kraštutinių pažiūrų, ekstremistinių organizacijų ir pavienių asmenų veiklą Lietuvoje. Pastaruoju metu VSD stebi pavienių kraštutinių pažiūrų asmenų ryšių su Europos ekstremistinėmis organizacijomis ir judėjimais plėtimąsi.

Vadinamoji “Vienišo vilko” taktika, kai teroristinį aktą planuoja, rengia ir vykdo vienas asmuo, Europos saugumo tarnyboms kelia vis didesnį susirūpinimą. Šią taktiką propaguoja tiek įvairios, nepaisant ideologijos, ekstremistinės grupuotės, tiek paskiri, nepriklausantys grupėms ar judėjimams teroro aktų planuotojai.
 
“Vienišo vilko” taktika yra veiksminga dėl to, kad pavienis asmuo nekelia įtarimų, nėra jokių motyvų imti jį sekti, tikslinga veikla jis užsiima ne palaikydamas socialinius ryšius ir viešai demonstruodamas įsitikinimus, bet visiškai privačioje erdvėje. Saugumo tarnyboms tokius asmenis yra itin sunku identifikuoti ir užkardyti jų veiklą.
 
Tokius galimus asmenis gali pastebėti, įvertinti ir įspėti apie jų galbūt keistą kitų žmonių atžvilgiu elgesį, agresiją, netoleranciją esantys šalia kaimynai, bendradarbiai, artimieji. Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad prevenciškai kovojant su pavieniais, kartais ir nesusisaisčiusiais su jokia ekstremistine grupe asmenimis itin svarbi tampa visuomenės pagalba. Atidumas šalia esančiam , dėmesys, psichologinis pastabumas gali tapti svarbia priemone užkertant kelią labai žiauriems nusikaltimams.  
 

Valstybės saugumo departamento sudaryta Tarnybinio tyrimo komisija baigė darbą 
 2011.07.22

Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą, Valstybės saugumo departamente buvo sudaryta Tarnybinio tyrimo komisija, kuriai pavesta atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar buvusio VSD pareigūno Vytauto Pociūno mirtis (žūtis) yra susijusi su tarnyba VSD.
 
Tarnybinio tyrimo komisija nustatė, kad Vytautui Pociūnui nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. iki 25 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu buvo pavesta pavaduoti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine generalinę konsulę jos kasmetinių atostogų metu. Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 d. buvo tarnybinėje komandiruotėje Baltarusijos Respublikos Bresto mieste kaip Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas, pavaduojantis generalinę konsulę dalyvaujant Ukrainos Nepriklausomybės 15-ųjų metinių renginyje ir jokių VSD užduočių nevykdė.
 
Dėl priežastinio ryšio tarp V.Pociūno mirties (žūties) ir jo pareigų, susijusių su VSD veikla vykdymo, nustatymo Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl V.Pociūno mirties (žūties) fakto Bresto mieste. Generalinė prokuratūra informavo, kad šioje tyrimo stadijoje vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar V.Pociūno mirtis įvyko dėl nusikalstamų veiksmų, kokie šios nusikalstamos veikos motyvai, negali, nes nesurinkti visi tyrimui reikšmingi duomenys. Todėl Tarnybinio tyrimo komisija pateikė išvadą, jog negali nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp Vytauto Pociūno mirties (žūties) ir jo pareigų, susijusių su VSD veikla
 
VSD Tarnybinio tyrimo komisijos išvados perduotos našlei L.Pociūnienei.
  
 

Valstybės saugumo departamentas Seimo NSGK pristatė metinę Departamento veiklos ataskaitą                                        

2011.04.20


Šiandien VSD pristatė Departamento 2010 metų veiklos ataskaitą parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas įstatymais numatytus atskaitingumo ir priežiūros įpareigojimus, kasmet rengia ir kontroliuojančioms institucijoms teikia metinę Departamento veiklos ataskaitą.

VSD 2010 metų veiklos ataskaitoje NSGK pateikta konkreti informacija apie Departamento veiklą žvalgybos, kontržvalgybos, konstitucinio saugumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos apsaugos srityse. Remiantis patvirtinta VSD 2010–2020 metų veiklos strategija, VSD pristatė Departamento veiklą reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimą, įvykdytą struktūros pertvarką ir pakeistus veiklos organizavimo principus. NSGK taip pat buvo pateikta informacija apie VSD atliktus vidinius tyrimus, skirtų resursų panaudojimą ir jų atitikimą keliamiems uždaviniams.

Departamentas atsiskaitė ir už dalyvavimą tarpinstitucinėse programose, NATO ir ES žvalgybų struktūrų veikloje. 2010 metų ataskaitoje pristatytos ir artimiausio laikotarpio Departamento prioritetinės veiklos kryptys.

 Valstybės saugumo departamento metinė veiklos ataskaita yra svarbus dokumentas, leidžiantis kontroliuojančioms institucijoms vykdyti aktyvią Departamento priežiūrą, ją koreguoti ir formuluoti nacionalinį saugumą užtikrinančias darbo gaires

 

 

Valstybės saugumo departamentas baigė vidinius tyrimus dėl VSD pareigūnų veiksmų Eglės Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje ir perdavė išvadas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui
 
2011.04.08

2011 m. kovo 15 d. Valstybės saugumo departamentas baigė vidinius tyrimus dėl VSD pareigūnų veiksmų E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje ir šiandien perdavė išvadas Departamento parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Generalinio direktoriaus G.Grinos nurodymu, VSD pradėjo vidinį patikrinimą dėl VSD pareigūnų veiksmų 2010 m. gegužės 20 dieną, atsižvelgdamas į E. Kusaitės giminaitės 2010 m. gegužės 17 d. prašyme pateiktą informaciją. Šis patikrinimas buvo baigtas 2010 m. rugpjūčio 30 d., jo metu nustatyti E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje dalyvavę VSD pareigūnai bei jų atlikti veiksmai. Siekiant įvertinti atskirų VSD pareigūnų galimai padarytus pažeidimus atliekant ir kontroliuojant tyrimą E. Kusaitės atžvilgiu, Valstybės saugumo departamentas 2010 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo ir 2011 m. kovo 15 d. baigė tarnybinius tyrimus dėl atskirų VSD pareigūnų veiksmų šioje byloje.
 
Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas neatliko vidinio patikrinimo dėl VSD pareigūnų veiksmų ikiteisminio E. Kusaitės tyrimo byloje. Ikiteisminį tyrimą dėl E. Kusaitės organizavo ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, t. y. visi VSD pareigūnų veiksmai buvo atliekami tik pagal prokuroro nurodymus. Todėl tik teismas, išnagrinėjęs E. Kusaitės bylą, galės visuomenei atsakyti, ar VSD pareigūnų surinkti įrodymai šioje byloje yra pagrįsti ir teisėti.
 
Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas įstatyminius atskaitingumo ir priežiūros įpareigojimus, 2010 m. rugsėjo 1 d. su vidinio patikrinimo išvadomis supažindino Generalinės prokuratūros vadovybę, o 2010 m. spalio mėn. – E. Kusaitės kaltinimą palaikančius prokurorus – su VSD atlikto operatyvinio tyrimo bylomis. Faktai ir dokumentai, kuriais disponuojama viešojoje erdvėje kaltinant VSD „susidorojus su E. Kusaite“, yra paties VSD Generalinei prokuratūrai ir teismui pateikti dokumentai ir duomenys.
 
Lietuvos Respublikos įstatymai įtvirtina kiekvieno piliečio teisę kreiptis į teismą, jei jis ar ji mano, kad jo teisės ir laisvės buvo pažeistos. Ne žvalgybos institucija, o valstybė per savo turimus institutus, šiuo atveju, teismus, užtikrina, kad rimti kaltinimai yra tinkamai ištirti, kaltieji patraukti atsakomybėn, o visuomenė tinkamai informuota.
 
VSD informacijos pateikimą visuomenei apie atliktų vidinių tyrimų rezultatus riboja tai, kad žvalgybos ir saugumo institucija privalo saugoti informaciją apie žvalgybos tarnautojus, turimus pajėgumus, taikomus metodus ir priemones bei domėjimosi sritis, kad tokia informacija nepatektų priešiškų interesų turinčioms kitų šalių tarnyboms. Be to, šiuo metu vyksta teisminis procesas. Pranešame, kad VSD vidinių tyrimų metu nustatė, jog visos VSD pareigūnų taikytos priemonės E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje buvo teisėtos – t. y. taikytos tik gavus įstatymų nustatytą sankciją. Vidiniai tyrimai atskleidė VSD vidinės kontrolės mechanizmo trūkumus, iškėlė sankcionuojančio instituto kontrolės efektyvumo klausimą.
 
Žvalgybos ir saugumo institucijų veikla yra slapta veikla, vykdoma taikant slaptus metodus ir suvaržant teisę į asmens privatų gyvenimą. Žvalgybos ir saugumo institucijos skaito kitų asmenų paštą, klausosi jų pokalbių ir stebi jų gyvenimą. Tačiau valstybė nustato žvalgybos ir saugumo institucijoms, kokią informaciją jos turi surinkti ir slaptų metodų taikymo ribas. Taip pat valstybė turi užtikrinti griežtą žvalgybos ir saugumo institucijų veiksmų kontrolės mechanizmą, išlaikant balansą tarp žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo interesų.
 
Per pastaruosius metus Departamente buvo sustiprinta vidaus kontrolės sistema, reglamentuotas informacijos rinkimo ir tyrimo padalinių savarankiškumas, įsteigti už tyrimų kontrolę atsakingi padaliniai, daugiau kontrolės atsakomybės suteikta generalinio direktoriaus pavaduotojams.
 
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės ir VSD generalinio direktoriaus įsteigta darbo grupė parengė ir artimiausiu metu pateiks pasiūlymus dėl Žvalgybos įstatymo naujos redakcijos, kurioje yra nustatyta, kad žvalgyba gali būti vykdoma tik nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais, kad žvalgybos tarnautojų drausminiai nusižengimai neturi senaties, nustatyti griežtesni žvalgybos ir saugumo institucijų veiksmų kontrolės principai, aiški žvalgybos veiksmų sankcionavimo tvarka, užtikrinanti, kad žvalgybos institucijų kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą būtų proporcingas kylančiai grėsmei.

Pasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu atkūrimas yra vienas iš prioritetinių Departamento vadovybės uždavinių. Šio tikslo VSD siekia įgyvendindamas reformas Departamente, teikdamas pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, tiksliai apibrėžiant žvalgybos ir saugumo funkcijas ir atskiriant jas nuo teisėsaugos. Manome, kad teikiami siūlymai dėl įstatymų pakeitimų nustatys aiškias ribas, kada ir kaip gali būti naudojami žvalgybos ir saugumo institucijų pajėgumai, ir tai padės išsklaidyti visuomenės susirūpinimą, kad žvalgybos ir saugumo institucijos pažeidžia piliečių laisves.
 

Klaidingos informacijos patikslinimas

2011.03.30


2011.03.16 „Delfi“ internetiniame tinklalapyje paskelbtame A.Bilotaitės straipsnyje „Valdininkų reputacija turi būti reguliuojama ir įstatymu“ buvo nurodyta, kad Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis 2010 metais trylika Valstybės saugumo departamento pareigūnų buvo įtariami nusikalstamos veikos padarymu.

VSD generalinis direktorius G.Grina kreipėsi į Nusikalstamų veikų registrą kontroliuojančią Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas pateikti konkrečius duomenis apie statistikoje paminėtus VSD pareigūnus.

Vidaus reikalų ministerijos atsakyme konstatuota, kad Registro statistika buvo klaidinga – patikslinus nustatyta, kad 2010 metais nuskalstamos veikos padarymu įtarti ne trylika, o du VSD pareigūnai. Vidaus reikalų ministerijos rašte patikinta, kad po pastebėtų klaidingai įrašytų duomenų, bus sugriežtinta Nusikalstamų veikų žinybinio registro kontrolė.

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad minėtų dviejų VSD pareigūnų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vienas pareigūnas darbo santykius su Departamentu yra nutraukęs, o kito atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalių susitarimu (atlyginus materialinę ir moralinę žalą). 

 

VSD nebevykdys ikiteisminio tyrimo funkcijos               2011.01.06

 


Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymu, nuo 2011 metų vasario 1 dienos Valstybės saugumo departamentas nebevykdys ikiteisminio tyrimo funkcijos. Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymas leidžia patikslinti VSD veiklą – kryptingai bei nuosekliai plėtoti pagrindinę Valstybės saugumo departamento darbo kryptį, t. y. žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą pagal Valstybės gynimo tarybos suformuotus žvalgybos informacijos poreikius.

Vykdant Valstybės saugumo departamento pertvarką siekiama, kad Departamentas taptų demokratiniais pagrindais funkcionuojanti klasikinė žvalgybos tarnyba, kurios veikla nebūtų susijusi su baudžiamuoju persekiojimu. Departamentas, gavęs informacijos apie planuojamas ar rengiamas nusikalstamas veikas, ją  perduos ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms. 
 
 

Priimtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
 2011.01.03


Naujoji įstatymo redakcija patikslinoPaslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijas bei pakeitė minėtos komisijos sudarymą – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką iš deleguotų narių skirs Ministras Pirmininkas. Šis pakeitimas atriboja ginčus nagrinėjančią instituciją – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją – nuo Valstybės saugumo departamento, kuris yra potencialus šių ginčų dalyvis. Iki šiol VSD generalinis direktorius būdavo ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas.>
Įstatymo pakeitimais taip pat atsisakyta Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijos spręsti ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų, įmonės patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo. Tokie ginčai bus sprendžiami bendra tvarka – administraciniuose teismuose. >
Taip pat įstatymo pakeitimai patikslino kai kurias Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme apibrėžtas sąvokas, įtvirtino nuostatas, leidžiančias paslapčių subjektams nuspręsti, kokia slaptumo žyma („Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“) žymėti informaciją, kurios atskleidimas gali sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai.

 

 

 

 
© 2009 metai