Switch to English
 
Jonas Polovinskas - Budrys

Vadovavimo laikotarpis: 1927 m. sausio 12 d.–1928 m. sausio 1 d. 


Jonas Polovinskas – žinomas Lietuvoje daugiau Budrio pavarde, išgarsėjo 1923 m. kaip Klaipėdos krašto sukilimo vadovas. Bene vienintelis iš Lietuvos saugumo tarnybos vadovų  profesionalų penkerius metus – 1915–1920 m. – dirbęs kontržvalgybos darbą Rusijoje, apdovanotas ordinais ir medaliais.

Lietuvos Respublikos kontržvalgybos kūrimą aprašė savo memuaruose, kurie buvo išleisti po jo mirties 1967 m. Niujorke.


 
Gimė                       1889 metais.
Mirė                        1964 m. Niujorke.
Išsilavinimas        1914 m. baigė kontržvalgybos kursus.
                                 1920–1921 m. studijavo Vladivostoke Rytų kalbų institute.
Apdovanojimai     Carinės Rusijos 2 ordinai ir 3 medaliai.
                                  Vyčio kryžiaus 2-ojo ir 4-ojo laipsnių ordinai.
Karinis laipsnis    (duomenų neturime)

Trumpa biografija
    

Jonas Polovinskas (Budrys) baigė 1914 m. kontržvalgybos kursus carinėje Rusijoje ir  iki 1917 m. trejus metus tarnavo rusų karinėje kontržvalgyboje, o 1918–1920 m. – admirolo Kolčako armijos kontržvalgyboje. 1920–1921 m. studijavo Vladivostoko Rytų kalbų institute.

1921 m. birželio mėn. grįžusį į Lietuvą kapitoną J.Polovinską Lietuvos saugumo tarnybos vadovas M.Lipčius ir karininkas teisininkas L.Prušakevičius pakvietė tarnauti nepriklausomos Lietuvos saugumo tarnyboje – tuo metu Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje.

Vadovavimas Lietuvos kontržvalgybai

Pirmasis J.Polovinsko darbo etapas saugumo tarnyboje paženklintas ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės.

J.Polovinskas pradėjo tarnybą IX žvalgų punkto Kaune viršininku (tarnavo kelis mėnesius), o nuo 1921 m. spalio 10 d. buvo patvirtintas Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku, jo žinioje buvo daugiau kaip 200 darbuotojų.

Dveji su puse vadovavimo kontržvalgybos padaliniui metų nepraėjo be atgarsio. J.Polovinskas stengėsi sulaužyti carinės Rusijos ochrankos suformuotus stereotipus apie slaptosios tarnybos darbuotojus bei jų veiklos metodus, ieškojo sugebančių tarnybai pasiaukoti žmonių, už fizinės jėgos panaudojimą atleido ne vieną darbuotoją, skatino pavaldinius mėgti savo darbą ir stengtis išlaikyti patikėtas paslaptis.

J.Polovinskas pradėjo siaurinti kontržvalgybininkų funkcijas, mažindamas popierizmo srautus, siekdamas, kad jo vadovaujamas padalinys užsiimtų tik operatyviniu darbu.

Vadovaujant J.Polovinskui pradėti tikrinti grįžtančių iš Sovietų Rusijos tremtinių ir Amerikos emigrantų bei asmenų, vykstančių už demarkacijos linijos, dokumentai.

Vienas iš svarbiausių Lietuvos saugumo tarnybos ir J.Polovinsko veiklos rezultatų iki 1923 m. – pagalba organizuojant Klaipėdos krašto sukilimą.

Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko M.Lipčiaus nurodymu Kontržvalgų dalies viršininkas J.Polovinskas 1922 m. rudenį išvyko į Klaipėdą, pasirinkęs Jono Budrio slapyvardį. Po atliktų tam tikrų organizacinių priemonių tapo vyriausiuoju Klaipėdos krašto sukilėlių vadu. 1923 m. sausio 15 d. Budrys pranešė Lietuvos Prezidentui apie Klaipėdos užėmimą.

Pirmąjį darbo etapą Lietuvos saugumo tarnyboje J.Polovinskas baigė 1923 m. kovo mėn. ir perdavė Kontržvalgų dalį vyresniajam leitenantui S. Raštikiui.

Po tarnybos Lietuvos saugumo struktūroje J.Polovinskas kurį laiką buvo Klaipėdos krašto gubernatoriumi.

Vadovavimas Lietuvos saugumo tarnybai

1926 m. pabaigoje, po 1926 m. gruodžio 17 d. karininkų perversmo, pradėta reformuoti Lietuvos saugumo tarnyba, tuo metu turėjusi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Politinės policijos statusą. Manoma, kad Jonas Polovinskas buvo vienas iš Politinės policijos reorganizacijos iniciatorių, tuo metu dirbęs VRM patarėju.

1927 m. sausio mėn. Kriminalinė ir Politinė policijos buvo sujungtos į vieną įstaigą, pavadintą VRM Kriminaline policija. Šios įstaigos viršininku paskirtas J.Polovinskas. Antrasis darbo etapas prasidėjo vadovaujant Lietuvos saugumo tarnybai ir truko lygiai metus – iki 1928 m. sausio mėnesio.

Vienas iš svarbiausių tarnybos uždavinių tuo laikotarpiu buvo mažinti galimas prievartinio Vyriausybės nušalinimo grėsmes.

Vadovaujant J.Polovinskui 1927 m. kovo–balandžio mėn. neutralizuota Seimo frakcijos nario vadovaujama sąmokslininkų grupė.

Po tarnybos Lietuvos specialiojoje tarnyboje

Po tarnybos Lietuvos saugumo struktūrose Jonas Polovinskas dirbo diplomatinį darbą užsienyje: 1928 m. buvo Lietuvos konsulu Karaliaučiuje, o nuo 1936 m. – Lietuvos generaliniu konsulu Jungtinėse Amerikos Valstijose.

 

In memoria

© 2009 metai