Switch to English
 
Ignas Paškevičius

Vadovavimo laikotarpis: 1926 m. liepos 20 d.–gruodžio 17 d.

      
Ignas Paškevičius – trumpiausiai dirbęs Lietuvos saugumo struktūrose Politinės policijos  vadovas.

Iki 1919 m. tarnavo įvairiose teismo įstaigose. 1919–1920 m. buvo Joniškio muitinės viršininku. 1920–1926 m. tarnavo Teisingumo ministerijoje, ėjo įvairias pareigas.   

 

 
Gimė                      1884 m. birželio 11 d. Telšiuose.
Mirė                        (duomenų neturime).
Išsilavinimas        (duomenų neturime).
Apdovanojimai     (duomenų neturime).
Karinis laipsnis    (duomenų neturime).

Vadovavimas Lietuvos saugumo tarnybai
 

1926 m. įvykę rinkimai į Seimą iš esmės pakeitė politinę padėtį Lietuvoje: rinkimus pralaimėjo krikščionys demokratai, užleisdami vietą liaudininkams ir socialdemokratams.

Po 1926 m. liepos 14 d. paskelbtos amnestijos iš kalėjimų paleisti komunistai.

Liaudininkų ir socialdemokratų Vyriausybė 1926 m. liepos 16 d. Lietuvos saugumo tarnybos – tuo metu VRM Politinės policijos – viršininku paskyrė naują, saugumo struktūrose iki tol nedirbusį žmogų Igną Paškevičių. Jis, turimomis žiniomis, atėjo į saugumo tarnybą iš Teisingumo ministerijos.

I.Paškevičius vadovavo saugumo tarnybai tik pusmetį – iki 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo.

Jo vadovavimo laikotarpiu iš esmės pasikeitė kontržvalgybos darbas: prioritetas teiktas karininkų, tautininkų sekimui, paliekant nuošalyje pogrindinę Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) bei Lenkijos žvalgybos veiklą.

Archyviniai dokumentai skelbia, kad naujasis viršininkas bandė verbuoti atleistą iš pareigų Politinės policijos viršininko padėjėją B.Vėžį, kviesdamas jį teikti informaciją apie buvusiam viršininkui palankiai nusiteikusius valdininkus, karininkus, tautininkus bei kitus „fašistus“ ir pristatyti į užsienį išvykusį A.Račį  (B.Vėžys tai daryti atsisakė ir po savaitės – 1926 m. rugsėjo 23 d. – buvo suimtas).

Nors Saugumo tarnyba privalėjo saugoti teisėtai išrinktą valdžią, tačiau ši funkcija praktiškai nebuvo vykdoma dėl kelių priežasčių:

  • Politinės policijos darbuotojai neigiamai reagavo į pasikeitusius institucijos veiklos prioritetus;
  • galima prielaida (ji pateikta istoriko A.Anušausko knygoje Lietuvos slaptosios tarnybos 1918–1940), kad būsimojo perversmo organizatoriai buvo įspėjami apie naujojo viršininko I.Paškevičiaus žingsnius;
  • 1926 m. M.Sleževičiaus Vyriausybė, siekdama taupyti lėšas, gerokai sumažino Vidaus reikalų ministerijai skiriamus kreditus politiniam sekimui.

Po karinio perversmo 1926 m. gruodžio 17 d. I. Paškevičius buvo atleistas iš pareigų, į jo vietą paskirtas buvęs Politinės policijos viršininko padėjėjas B.Vėžys.

 

In memoria

© 2009 metai