Switch to English
 
Petras Kirlys

Vadovavimo laikotarpis: 1923 m. balandžio 10 d.–1930 m. rugsėjo 1 d.   
 
Petras Kirlys – ilgiausiai žvalgyboje ir kontržvalgyboje (1921–1940 m.) dirbęs Lietuvos karininkas, daugelį metų ėjęs Žvalgybos tarnybos viršininkų pavaduotojo pareigas, 1923–1930 m. po keletą mėnesių vadovavęs Lietuvos žvalgybai, turėjęs, pasak vieno iš Žvalgybos tarnybos viršininkų K.Dulksnio, gerą žvalgybininko nuojautą. P. Kirlys minimas tarp geriausiai parengtų žvalgybos ir kontržvalgybos karininkų tarpukario Lietuvoje (K.Dulksnio, A.Baniulio ir kitų).

          

    

Gimė                      1891 m. Rokiškio apskrityje, Kamajų valsčiuje, Prūdiškių vienkiemyje.
Mirė                       1941 m. Maskvoje (nuteistas mirties bausme).
Išsilavinimas       1913–1915 m. studijavo Maskvos universitete.
                                1915 m. baigė Maskvos 1-ąją karo mokyklą.
                                 Baigė Kauno universiteto Teisės fakultetą.
Apdovanojimai     Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas.
                                 Latvijos ordinas.
                                 Švedijos ordinas.
Karinis laipsnis    Pulkininkas leitenantas.

Trumpa biografija

Petras Kirlys 1915–1917 m. tarnavo Rusijos 45-osios divizijos 178-ajame Vendeno pulke, 1920–1921 m. gyveno Maskvoje. Padedant Lietuvos pasiuntiniui Jurgiui Baltrušaičiui sugrįžo į Lietuvą ir 1921 m., pradėjęs dirbti nepriklausmos Lietuvos specialiųjų tarnybų sistemoje, tęsė šį darbą iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais.

P.Kirlys pradėjo tarnybą 1921 m. liepos 21 d. Krašto apsaugos ministerijos Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Juridinėje dalyje, vėliau buvo paskirtas žvalgų punkto viršininku, nuo 1922 m. sausio 1 d. – Žvalgybos skyriaus viršininko padėjėju. 1924 m. kurį laiką tarnavo ypatingųjų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministro.

Vadovavimas žvalgybos tarnybai

Žvalgybos tarnybos viršininku buvo skiriamas keletą kartų trumpiems laikotarpiams:

  •       1923 m. balandžio 9–rugpjūčio 1 d. (KAM Generalinio štabo Žvalgybos skyrius);
  •       1923 m. rugpjūčio 1 d.–1924 m. sausio 23 d. (KAM Generalinio štabo III skyrius);
  •       1926 m. birželio 22–spalio 4 d. (KAM Generalinio štabo I (Informacijų) skyrius);
  •       1930 m. balandžio 7–rugsėjo 1 d. (KAM Generalinio štabo II skyrius);
  •       1932 m. sausio 26–liepos 30 d. (l. e. viršininko pareigas, KAM Generalinio štabo II skyrius);
  •       1933 m. vasario 21–liepos 7 d. (l. e. viršininko pareigas, KAM Generalinio štabo II skyrius).

1935 m. rugpjūčio 1 d. Kariuomenės štabo II skyriuje įsteigus Žvalgybos ir kontržvalgybos dalį, P.Kirlys paskirtas jos viršininku, vėliau ėjo II skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas.

1939–1940 m. II skyrius buvo įpareigotas oficialiai bendrauti tiek su užsienio karo atstovais Lietuvoje, tiek su Sovietų kariuomenės įgulų Lietuvoje vadovybe. 1940 m. pavasarį trys Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – aktyviai bendradarbiavo, besikeisdamos informacija apie šias įgulas.

Po Lietuvos okupacijos – 1940 m. birželio 15 d. – Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos veikla iš karto buvo nutraukta ir P.Kirlys J.Paleckio 1940 m. birželio 21 d. aktu išleistas į atsargą.

Po tarnybos žvalgyboje ir kontržvalgyboje

Petras Kirlys, kaip ir dauguma Lietuvos valstybinių įstaigų atsakingų pareigūnų, neišvengė represijų. 1940 m. liepos 18 d. suimtas, išvežtas į Maskvą ir kalintas Lefortovo kalėjime.

Lietuvą okupavusios valstybės Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija 1941 m. liepos 7 d. nuteisė P. Kirlį mirties bausme, kuri buvo įvykdyta 1941 m. liepos 28 d. (sušaudant).

Kaltintas nebūtais nusikaltimais P.Kirlys savo paskutiniame žodyje pareiškė: „Aš tarnavau Lietuvos kariuomenės karininku ir visada vykdydavau savo vyriausybės užduotis” (Anušauskas A., Lietuvos slaptosios tarnybos 1918–1940, Vilnius: Mintis, 1998, p. 265).

P.Kirlys reabilituotas 1997 m. vadovaujantis Rusijos Federacijos Vyriausiosios karo prokuratūros Reabilitacijos skyriaus 1997 m. kovo 27 d. išvada.

 

 

In memoria

© 2009 metai