Switch to English
 
Mikalojus Lipčius

Vadovavimo laikotarpis: 1919 m. gegužės 12 d.–1923 m. balandžio 9 d.  


Mikalojus Lipčius, Lietuvos slaptųjų tarnybų –  žvalgybos ir kontržvalgybos – kūrėjas, vadovavęs specialiajai tarnybai net ketverius metus. Pasižymėjo kaip geras organizatorius, principingas ir atsakingas vadovas, dėjęs daug pastangų sąžiningų, patriotiškai nusiteikusių ir siekiančių profesionalumo darbuotojų kolektyvui telkti, imdavęsis atsakomybės priimant strategiškai svarbius sprendimus sunkiausiu Lietuvos Respublikai laikotarpiu.

         

  

Gimė                      1894 m. gruodžio 19 d. Raseinių apskrityje, Betygalos valsčiuje, Bernotų  
                                vienkiemyje. 
Mirė                       1942  m. birželio 25 dieną.
Išsilavinimas       1914 m. baigė Kauno gimnaziją.
                                1914–1916 m. mokėsi Latvijoje, Rygos politechnikos instituto Ūkio skyriuje.
                                1916–1918 m. studijavo Rusijoje, Maskvos Petrovsko-Razumovo akademijoje.
                                1922 m. – studijavo Kauno universitete.
                                1924–1927 m. studijavo politikos mokslus Prancūzijoje, Paryžiuje.
Apdovanojimai    Karo valdininko laipsnis (1920 m.).
                                 Vyčio kryžiaus 2-os rūšies 1-ojo laipsnio ordinas.
                                 Kūrėjo-savanorio medalis.

Trumpa biografija
  

Mikalojus Lipčius 1918 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą ir gruodžio 30 d. stojo tarnauti savanoriu į Lietuvos kariuomenę (Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo 2-ąjį pėstininkų pulką). Vadovaudamas propagandos darbui M. Lipčius rūpinosi savanorių paieška bei ginklų jiems tiekimu. Tuo metu darbo reikalais užmezgė ryšius su  besikuriančiu Žvalgybos skyriumi (tuo metu Krašto apsaugos ministerijos štabo Rikiuotės skyriaus Žinių dalimi).

Lietuvos kontržvalgybos organizavimas ir vadovavimas žvalgybai

1919 m. sausio 13 d. Krašto apsaugos ministerija perkėlė Mikalojų Lipčių štabo viršininko žinion. Vasario 15 d. M.Lipčius paskirtas ypatingųjų reikalų valdininku į Tiekimų skyrių, tačiau kartu pradėjo organizuoti kontržvalgybą Žinių dalyje (tapo Žinių dalies viršininko J. Žilinsko padėjėju). Tais pačiais metais mėnesį vadovavo Kontržvalgybos daliai (1919 m. gegužės 12 d.–birželio 18 d.).

M.Lipčius, nuo  1919 m. gegužės 12 d. įsteigus Žvalgybos skyrių, vadovavo jam ketverius metus (iki 1923 m. balandžio 9 d.) su nedidele pertrauka 1919 m. (jam susirgus, KAM Generalinio štabo nurodymu 1919 m. rugpjūčio 23 d.–1919 m. lapkričio 9 d. laikinai Lietuvos žvalgybai vadovavo L. Gira).

M.Lipčiaus vadovavimo žvalgybai ir kontržvalgybai laikotarpiu pagrindinis darbas buvo  karinio pobūdžio: reikėjo išsiaiškinti priešų veiksmus fronte, nustatyti slaptuosius agentus šalies viduje bei tirti jų veiklos pobūdį.

M.Lipčius stengėsi palaikyti karingą darbuotojų dvasią, tačiau iš savo pavaldinių reikalavo mandagiai elgtis su sulaikytais piliečiais, nemenkinti pasitikėjimo valdžia. Jis rūpinosi agentūros įsigijimu, pats ieškojo žvalgybos ir kontržvalgybos  specialistų. Pavyzdžiui, 1920 m. keliems mėnesiams pasikvietė iš Anglijos lietuvį K. Pilėną, dirbusį Didžiosios Britanijos New Scotland Yard tarnyboje, prikalbino tarnauti Lietuvai J. Polovinską, iki 1917 m. revoliucijos trejus metus dirbusį rusų karinėje kontržvalgyboje.

Jam vadovaujant darbuotojų skaičius padidėjo kelis kartus, buvo parengti pirmieji vidaus teisės aktai (Žvalgybos statutas), sutvarkyta raštvedyba, finansiniai, ūkio reikalai, kuriami žvalgų punktai, užmegzti ryšiai su kitų valstybių žvalgybų vadovais, dalytasi patirtimi su  Latvijos žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojais (1920 m.), pradėti organizuoti Žvalgybos skyriaus darbuotojų kursai (1921 m.).

M.Lipčius pirmasis pasiūlė, kad Žvalgybos skyrius išduotų patikimumo liudijimus asmenims, kurie siekė įsidarbinti valstybinėse įstaigose (tikslas – nepriimti į atsakingas pareigas susikompromitavusių asmenų), rūpinosi tarnybos autoritetu. Pavyzdžiui, to meto lietuviškoje spaudoje pasirodžius kritiškiems straipsniams apie žvalgybos darbuotojų savivaliavimą, M. Lipčius rašė: „… dabar – mes, žvalgyba, esam tų idealų sargyboje, kuriuos mūsų probočiai metų metais auklėjo, apie kuriuos jie tik svajojo ir kurie dabar jau įgyvendinami. Mes saugojam demokratinę tvarką ir principus, dėl kurių kovoja viso pasaulio darbo žmonės“ (Lietuva, 1921, Nr. 123).

Ypač svarbu paminėti, kad žvalgyba suvaidino nemažą vaidmenį rengiant sukilimą Klaipėdoje dėl miesto prijungimo prie Lietuvos. M.Lipčiaus nurodymu Kontržvalgų dalies viršininkas J. Polovinskas 1922 m. rudenį išvyko į Klaipėdą aiškintis sukilimo galimybių, o jau 1923 m. sausio 15 d. sukilimo vadovas Jonas Budrys (J. Polovinsko slapyvardis) informavo Lietuvos Respublikos Prezidentą apie Klaipėdos užėmimą.

Po tarnybos žvalgyboje   

Po tarnybos žvalgyboje Mikalojus Lipčius buvo paskirtas vidaus reikalų viceministru (iki 1923 m. gruodžio vidurio), vėliau ėjo Finansų ministerijos departamento direktoriaus pareigas.

Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, M.Lipčius 1940 m. rugpjūčio 1 d. buvo suimtas ir išvežtas kalėti į Pečiorlagą, Komijos ASSR, ten mirė 1942 m. birželio 25 dieną.

 

In memoria

© 2009 metai